ĮVADAS

 

 

Propaganda buvo naudojama nuo pačių seniausių laikų ir vis dar yra naudojamasi šiais laikais. Propagandos apibrėžimas – tai yra informacijos, požiūrio platinimo būdas, kurio tikslas yra paveikti siekiamos auditorijos nuomonę ir elgesį, manipuliuojant žmonių emocijas. Senovės istorijoje galima rasti propagandos formų kaip statulos, legendos, mitai, tačiau šiais laikais propaganda dažniau platinama kitomis įvairiomis formomis : spauda, reklamomis, žiniomis, plakatais, renginiais, politika ir ne tik. Žmonės dažniausiai propaganda sieja su neigiamais dalykai, tačiau ji nėra tiksliai apibrėžta kaip teigiama ar neigiama.

Ankstesniais laikais propaganda buvo siejama su politiniais režimais, ypač karo metu, kai ji buvo naudojama siekiant sustiprinti piliečių patriotiškumą, skatinti neapykantą priešui. Tačiau šiais laikais propaganda yra neatskiriama nuo kasdienio gyvenimo – ji pasireiškia per žiniasklaidą, socialinius tinklus, reklamas. Šiuolaikinėje visuomenėje propaganda dažnai įgauna subtilias formas, todėl tampa vis sunkiau atskirti tikrą informaciją nuo manipuliacijos.

 

Šiais laikais aktualu kalbėti apie propaganda, atskirti kuo pasitikėti, o kuo ne, nes per socialinius tinklus ir internetą yra ypač daug skleidžiamos propagandos ir žmonėms tai daro didesnę įtaką, nei jie mano. Suprasti propagandos veikimo principus ir jos poveikį žmonėms yra svarbu, siekiant kritiškai atsirinkti patikimus šaltinius.

 

 

Šio darbo tikslas yra išnagrinėti JAV skleidžiamą propagandą Antrajame pasauliniame kare.

Uždaviniai:

  • paanalizuoti literatūrą apie JAV dalyvavimą Antrajame pasauliniame kare;
  • surinkti JAV propagandos, skleistos Antrajame pasauliniame kare, pavyzdžius;
  • išanalizuoti surinktus propagandos pavyzdžius;
  • Surinktą medžiagą pateikti kaip multimedijų projektą.

 

 

 

Teorinė dalis

 

Propaganda – informacijos skleidimas, siekiant formuoti visuomenės nuomonę. Visais amžiais egzistavo įvairios propagandos formos. Vienas seniausių propagandos pavyzdžių - Julijaus Cezario veido atvaizdas ant monetų, tokiu būdu jis save garbino. Šiais laikais propaganda stipriai platinama žmonėms per internetą, provokuojančias nuotraukas ir net per dirbtinio intelekto sukurtas karikatūras.

,,Šiuolaikinėje visuomenėje informacinės ir ryšių technologijos tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi”[1]

Yra išskiriamos trys propagandos rūšys:

  • baltoji propaganda – propagandos rūšis, kuri atvirai ir aiškiai nurodo informacijos šaltinį, tačiau informacija pateikiama šališkai, pabrėžiami teigiami faktai, bet nutylimi neigiami.
  • pilkoji propaganda – propagandos rūšis, kuri neaiškiai pasako, kas iš tiesų yra tiesa, o kas – dezinformacija. Informacija iš dalies teisinga, bet su iškraipymais.
  • juodoji propaganda – propagandos rūšis, kuri slepia informacijos šaltinius, yra dezinformacijos forma. Klaidingas arba suklastotas šaltinis, siekiama apgauti su klaidinga

 

,,Po Antrojo pasaulinio karo terminas propaganda įgijo neigiamą reikšmę.” [2]

 

Ypatingai stipriai propaganda buvo naudojama II pasaulinio karo metu. Antrasis pasaulinis karas – vienas didžiausių karų istorijoje, šį karą pradėjo Vokietija 1939 m., per jį atsirado daugybė konfliktų, pasekmių, daugelis valstybių labai nukentėjo. JAV į karą įsitraukė 1941 m., kai Japonija užpuolė Perl Harborą. Kare taip pat dalyvavo gausybė valstybių, kaip: Prancūzija, Italija, Vokietija, Sovietų Sąjunga, Jungtinė Karalystė ir kitos. Kai 1945 m. karas baigėsi, Vokietija buvo laikoma Antrojo pasaulinio karo pralaimėtoja.

JAV vaidmuo Antrajame pasauliniame kare – viena pagrindinių sąjungininkių. Tai reiškia, kad karo metu JAV pramonė stipriai plėtėsi, gamino ir tiekė sprogmenis, amuniciją, lėktuvus, laivus, tankus didžiuliais kiekiais.

Yra teigiama, kad vien tik Sovietų Sąjungai atiteko apie 2 tūkstančius garvežių, virš 6 milijonų šovinių, 520 laivų ir visa tai yra JAV gamybos. Tai parodo, kokia milžiniška ir stipriai išplėsta JAV ginkluotės gamyba ir tiekimas Antrajame pasauliniame kare buvo. [3] (Lrytas.lt 2018)

 

n our adaptability and commitment to excellence in every aspect of our service. Explore what we have to offer and how we can contribute to your success.

JAV Propagandos Plakatų analizė :

 

Plakate pavaizduoti du pasiduodantys vokiečių kariai su iškeltom rankom, į kuriuos nutaikyti šautuvų durtuvai. Priekyje esantis karys matomas su Antrojo pasaulinio karo laikų vokišku šalmu ir atrodo išsigandęs. Už jo, kaip šešėlis, pavaizduotas Pirmojo pasaulinio karo laikų vokiečių karys su  atitinkamu šalmu.

Šis plakatas pabrežia faktą, kad per Pirmajį pasaulinį karą JAV nugalėjo Vokiečius. Žinutė yra paprasta - priešas yra tas pats (Vokietija) ir kadangi mes jį esame nugalėja, padarysime tai dar kartą.

Plakatas siekia pasitikėti savo jėgomis ir užtikrinti pergale. Karo pradžioje Vokiečių tankai, mašinos atrodė labai stiprios, todėl Jav žmonėms reikėjo priminti, kad priešas nėra neįveikiamas.

Priešų vaizdavimas pasiduodant, išsigandusius mažina baimę kariams, padrąsina juos.

1942 metais sukūrė menininkas Perli Pelzig.

Plakato centre matomas didžiulis Dėdė semas, esantis virš mūšio lauko. Jis rodo kryptį puolantiems amerikiečių kariams. Virš jo galvos skrenda daugybė lėktuvų, o jis laiko JAV vėliavą. Apačioje didelėmis raidėmis parašytas raginimas ,, BUY WAR BONS“ ( PIRKITE KARO OBLIGACIJAS)

Kariauti kainavo labai daug pinigų. Kad valstybė galėtų apmokėti ginkluotę, kurą, karius, Jav skolinosi pinigus iš savo piliečių per karo obligacijas. Žmonės pirko obligacijas, ir po kelerių metų gaudavo pinigus atgal su palūkanomis.

Žinutė galėtu būti tokia: jei pirksi obligacijas, kariai turės šautuvus ir danguje bus lėktuvai. Be jūsų pinigų ši JAV negalės laimėti karo.

Plakatas leidžia eiliniam piliečiui, likusiam namuose, pasijusti svarbia karo dalim.

1942 metais sukūrė menininkas Newell Convers Wyeth

Plakate matome dvi šalia žygiuojančių karių kolonas. Kairėje pusėje eina 1778 m. JAV Nepriklausomybės karo kariai ir neša senąją JAV vėliavą. Dešinėje žygiuoja modernūs 1943 m. JAV kariai

Plakate vaizduojama JAV valstybės pradžia ir Nepriklausomybės karas. Plakatas sako, kad Antrasis pasaulinis karas nėra tiesiog kova dėl teritorijų, o tai yra kova už laisvę, kurią pradėjo valstybės įkūrėjai.

Šis Plakatas veikia per patriotizmą, pasididžiavimą savo šalies istorija. Šio plakato mintis galėtu būti , kad JAV protėviai iškovojo laisvę sunkesnėmis sąlygomis, todėl jie negali pasiduoti dabar. Žodis „Always“ (visada) paryškintas, užtikrina, kad Amerikiečiai niekados nepasiduos.

1943 metais sukūrė menininkas Bernardas Perlinas.

Plakate matoma miškas kylančių raketų vamzdžių, kurie šauna viena kryptimi į degantį dangų. Kiekvienas vamzdis turi skirtingos valstybės vėliava. Matome JAV, Didžiosios Britanijos, Sovietų Sąjungos ir daugiai. Visos jos yra sąjungininkių šalys.

Tuo metu sąjungininkų šalys mastė labai skirtingai pavyzdžiui, JAV buvo kapitalistinė, o SSRS komunistinė. Šis plakatas turėjo įtikinti žmones, kad nepaisant skirtumų, tik susivienija jie gali sustabdyti priešus - Vokietiją, Japoniją, Italiją.

Pagrindinė žinutė - Vienybė. Vienas vamzdis gali padaryti žalos, bet šimtai jų sukuria nenugalimą jėgą.

Plakatas suteikia saugumo jausmą. Kai žiūrovas pamato tiek daug vamzdžių, kurie šauna kartu, kyla mintis, kad pergalė yra beveik garantuota.

1943 metais sukūrė menininkas Henry Koerner.

 

Plakate vaizduojama jauna, moteris, Rauzė kniedytoja, su mėlynais darbo drabužiais ir skarele ant galvos. Ji rodo savo rankos raumenį. Viršuje ryškiomis raidėmis parašyta „We Can Do It!“ (,,Mes tai galime padaryti”). Apačioje matomas „War Production Co-ordinating Committee“ (Karo gamybos koordinavimo komiteto) užrašas.

Kai prasidėjo karas ir daugelis vyrų išvyko į frontą, JAV pramonėje atsirado didžiulis darbo jėgos trūkumas todėl valstybė pradėjo skatinti moteris eiti dirbti į įvairius darbus ypač, kuriuos anksčiau atlikdavo vyrai.

Plakatas skatina: patriotizmą, padėti savo šaliai, fizinius darbus moterims

 

1943 metais sukūrė menininkas J. Howard Miller

Šiame plakate pavaizduotas vyras su tamsiu kostiumu, prirakintas grandinėmis, sugniaužęs kumščius. Ant jo galvos uždėtas maišas, tikriausiai ruošiamasi jo egzekucijai, jis stovi prie plytų sienos. Per vidurį parašytas tekstas, primenantis, kuris praneša apie tikrus istorinius įvykius (Lidicės sušaudymus, koncentracijos stovyklas)

Plakate aprašyta nacių įvykdytas Lidicės žudynes, kurios buvo kerštas už svarbaus nacių pareigūno Reinhardo Heydricho nužudymą.

Valstybei norėjo, kad visuomenė suprastų, prieš ką jie kovoja, suprastu siaubinga realybę. Parodo, kad priešai yra žiaurūs

Šis plakatas veikia per šoką ir pyktį. Pagrobtas žmogus tampa nekaltos aukos simboliu. Plakatas siekia sukelti neapykantą priešui.

Iš arti matomas sužeisto kario veidas. Jo galva aprišta kruvinu tvarsčiu, akys žiūri į žiūrovą, žmogus atrodo liūdnas, bet kartu ir klausia: ,, darai viską, ką gali brolau?“, o apačioje – „Pirkite karo obligacijas“.

Šis plakatas sukelia kaltės jausmą žiūrovui, kad jis neperka karo obligacijų. Karo obligacijų pirkimo plakatai su Dėde Semu buvo įkvepiantys, o šis yra slegiantis. Jis galima sakyti klausia JAV piliečių „Aš čia rizikuoju savo gyvybe, lieju kraują fronte, o ar tu padarei bent kiek ir nusipirktai obligaciją?“. Žodis „broli“ sukuria stipresni ryšį ir dar labiau sustiprina gėdą tiems, kurie nesiaukoja.

Šis plakatas buvo skirtas tiems, kurie karo metu praturtėjo dėl išaugusių algų, bet dar vis svarstė dėl investavimo į karo obligacijas.

1943 metais sukūrė menininkas Robert Sloan .

Fone matomi daugybė laivų, lektuvų ir didžiulis žmogus ,panašus į gamyklos darbininką, laikantis rankose laivus. Plakate dominuoja mėlyna spalva.

Šūkiu „Jie patys to prašė“ autorius kalba apie Japonijos puolimą Perl Harbore. Iš šių žodžių galima manyti, jog JAV yra labai galinga, be baimė šalis.

Plakatu norima pasakyti: „Mes nenorėjome šio karo, bet kadangi jūs mus privertėte, mes dabar nesustosime“, ,, Jūs padarėte klaidą puldami mus“.

Kyla pulkas lėktuvų, tai turėjo įtikint žiūrovą, kad JAV turi begale daug technikos ir kad pergalė bus pasiekta laisvai.

1942 metais sukūrė menininkas Josephas Hirschas.

Plakate pavaizduota šviesi namų scena. Mama ir dukra konservuoja daržoves. Fone matosi pilnos lentynos stiklainių su daržovėmis. Mergaitė su klausia: „We'll have lots to eat this winter, won't we Mother?“ (Šią žiemą turėsime daug maisto, tiesa, mama?).

Antrojo pasaulinio karo metu JAV įvedė griežtą maisto normavimą, nes didelė dalis pramoniniu būdu pagaminto maisto buvo siunčiama kariams į frontą ir sąjungininkams. Kad nekiltu badas, žmonės buvo skatinami kiekvieną laisvą žemės plotą paversti daržais pavyzdžiui parkus, stadionus. Pabaigoje karo JAV buvo apie 20 mln. tokių daržų.

Valstybė perleidžia atsakomybę išgyventi pačioms šeimoms negu parūpinti juos. Skatina stengtis patiems dirbti.

1943 metais sukūrė menininkas Franceska Bruning

Plakate matome tuščią lėkštę, kurioje liko tik kaulai, ir stiklinę vandens. Plakate nėra nei vieno veido.Viršuje skelbiama „MAISTAS YRA GINKLAS“, o apačioje raginimas „NEŠVAISTYK JO!“.

Šis plakatas moko disciplinos. Jis primena, kad kiekvienas kąsnis yra svarbus. Maistas čia yra prilyginamas amunicijai. Pamoko žmones pirkti protingai, kepti atsargiai ir suvalgyti viską.

Plakatas piliečiams rodo kaip turi atrodyti jų lėkštės pavalgius, nieko nepalikta.

1943 metais išleido JAV žemės ūkio departamentas.

 

Plakate matome moterį, kuri dirba su sudėtinga karine technika. Viršuje mėlynomis raidėmis parašyta „Women in the war“, o apačioje, raudoname fone teiginys: „WE CAN'T WIN WITHOUT THEM“. Žodžiai pabrežia, kad ir moterys karo metu yra ypač svarbios.

Siunčiama žinutė: moterų įtraukimas į darbo rinką yra būtinas. Akcentuoja „Be jų mes nelaimėsime“. Ne tik kariavimas fronte yra svarbus. Be jų gaminamų ginklų, šovinių kariai būtų bejėgiai.

Moteris pavaizduota realistiškai, darbo aplinkoje, pabrėžiant jos įgūdžius ir kruopštumą.

Raudona spalva apačioje sukuria lyg pavojų, perspėjimą.

1942 metais išleido „War Manpower Commission“

Tai vienas iš žinomiausių plakatų JAV istorijoje.

Plakate pavaizduotas Dėdė Semas - JAV simbolis. Tai pagyvenęs vyras su rimtu žvilgsniu, Apsirengęs JAV vėliavos spalvomis. Jis tiesiogiai rodo pirštu į žiūrovą ir kviečia prisijungti prie JAV kariuomėnes („I Want You for U.S. Army“ )

Antrojo pasaulinio karo metu. Buvo išspausdinta daugiau nei 4 milijonai šio plakato kopijų. Tai tiesioginis kvietimas atlikti karo tarnybą

Piršto rodymas ir žvilgsnis sukuria nejaukumo ir asmeninio kreipimosi jausmą. Atrodo, kad valstybė kreipiasi būtent į tave ir sunku atsakyti ne.

1917 metais sukūrė menininkas Jamesas Montgomery Flaggas, plakate naudojo savo veidą

               Apibendrinimas

Analizuojant JAV propagandos plakatus, aiškėja valstybės strategija, kuria siekta visiškos visuomenės mobilizacijos Antrojo pasaulinio karo metais. Šie plakatai nebuvo tik pranešimai; tai buvo įrankiai, kurie padėjo sujungti karo frontą su užnugariu ir laimėti pergalę.

Propagandos plakatai tiksliai kreipėsi į skirtingas socialines grupes. Vyrūs skatino karinei tarnybai, o moterys užimti jų vietas pramonėje ir užtikrinti stabilią šeimą namuose.

Plakatai naudojo įvairias emocijas, nuo įkvėpimo, pasididžiavimo savo istorija iki pasipiktinimo priešo žiaurumu, nerimu, gėda pačiam. Ypač efektyvus kaltės jausmas, siekiant paskatinti piliečius remti karą.

Akcentuota, kad pergalė priklauso nuo masinės gamybos ir ekonominio drausmingumo. Maistas ir darbas gamyklose buvo tiek pat svarbus kaip ir visą kitą.

Dar buvo naudojami ikoniški personažai, kaip Dėdė Semas, sąjungininkų jėgos, atrodė nenugalimos.

Apibendrinant, JAV propaganda pavertė piliečio atsakomybes į stiprią, galingą visuomenę. Kiekvienas veiksmas kaip daržovių auginimas, taupymas, ar darbas fabrike buvo laikomas kaip prisidėjimas prie laisvės išsaugojimo. Plakatai padėjo ne tik finansuoti ir aprūpinti armiją, bet ir sustiprino žmonių moralę, reikalingą ilgalaikiam karui laimėti.

 

 

IŠVADOS 

 

  •        uždavinys. Išanalizuoti ir aprašyti JAV propagandos istoriją ir raidą

 

1 išvada. Apibendrinant Antrojo pasaulinio karo laikotarpio JAV skleidžiamą propagandą, galima teigti, kad ji stipriai susijusi su šalies poreikiais kare. Tokios institucijos kaip ,,Office of War Information‘‘užsiėmė informacijos skleidimu, formavo visuomenės nuomonę. Bėgant metams propaganda tapo svarbiu valstybės įrankiu.

 

 

  • uždavinys. Išanalizuoti JAV propagandos formas

 

2 išvada. Peržiūrėjus daugybę propagandos plakatų, buvo išrinkta 12, mano manymu, garsiausių ir svarbiausių Pavyzdžių. Todėl analizuojant propagandos formas galima pastebėti, kad dominavo vizualūs plakatai ir spauda. Tokios asmenybės kaip Rosie the Riveter skatino moterų įsitraukimą į pramonę, pavyzdžiui Uncle Sam stiprino patriotiškumą ir žemino priešą. Šios propagandos formos buvo aiškios, sukeldavo emocijas ir buvo lengvai suprantamos.

 

 

  • uždavinys. Išanalizuoti JAV propagandos tikslus ir funkcijas

 

3 išvada. Analizuojant propagandos tikslus ir funkcijas,  JAV propaganda labiausiai siekė: sustiprinti JAV vienybę, paramą kariuomenei, didinti karo išteklius bei suteikti motyvacijos ir kariams, ir gyventojams. Taip pat propagandos pagalba buvo gadinamas, formuojamas priešų įvaizdis, taip darant įtaką žmonių požiūriui.

 

  • uždavinys. Surinktą medžiagą pateikti kaip multimedijų projektą

 

4 išvada. Rengiant multimedijų projektą paaiškėjo, kad Antrojo pasaulinio karo propaganda ypač efektyviai veikė per vizualinę medžiagą. Plakatų analizės leidžia geriau suprasti to meto propagandos poveikį visuomenei.

          

 

             

ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 

 

  1. https://www.archives.gov/exhibits/powers-of-persuasion
  2. https://en.wikipedia.org/wiki/American_propaganda_during_World_War_II  
  3. https://www.war.gov/News/Feature-Stories/story/Article/1990131/wwii-posters-aimed-to-inspire-encourage-service/
  4. https://www.gilderlehrman.org/history-resources/essays/every-citizen-soldier-world-war- ii-posters-american-home-front
  5. https://digital.library.unt.edu/ark:/67531/metadc156/
  6. https://postermuseum.com/products/b15nov2023
  7. https://perspectives.ushmm.org/item/lidice-this-is-nazi-brutality
  8. https://en.wikipedia.org/wiki/We_Can_Do_It!
  9. https://digital.library.unt.edu/ark:/67531/metadc414/
  10. https://en.wikipedia.org/wiki/Americans_Will_Always_Fight_for_Liberty
  11. https://en.wikipedia.org/wiki/Americans_Will_Always_Fight_for_Liberty
  12. https://commons.wikimedia.org/wiki/File:INF3-140_War_Effort_We_beat_%27em_before._we%27ll_beat_%27em_again.jpg
  13. https://digital.library.unt.edu/ark:/67531/metadc406/
  14. https://www.posterauctions.com/auctions/2024/11/rare-posters/251

We pride ourselves on our adaptability and commitment to excellence in every aspect of our service. Explore what we have to offer and how we can contribute to your success.

Create Your Own Website With Webador